Ši funkcija iš pradžių buvo pradėta naudoti 2017 m. balandžio mėn., tačiau mes jai nenaudojame dulkiųPankų savaitė.
Kas iš tikrųjų padarėSusidūrimasVienintelė svarbi grupė buvo jų gebėjimas tobulėti. Daugiau nei šeši studijiniai albumai Joe Strummer, Mick Jones, Paul Simonon ir Topper Headon įrodė, kad pankrokas neapsiriboja jėgos akordais ir daugybe nerijos.
Tai reiškė, kad buvo imtasi visuomenės konfliktų ir temų ir išlieta juos į įvairius garsus ir istorijas, kurios bet kuriuo metu siejo žmones, todėl galiausiai jie iš žaibo triukšmo per savo 1977 m. debiutą perėjo į reggae, dub, funk, ska ir rockabilly per penkis vėlesnius albumus.
Kadangi jie buvo tokie įvairūs – jei rimtai, klausykite „White Riot“, tada „Rock the Casbah“, tada „The Magnificent Seven“ ir tada kažką panašaus į „Straight to Hell“ ar Sean Flynn, tai nerealu – „The Clash“ jau seniai idealiai tinka celiulioidui.
Jų garsų diapazonas gali įgarsinti daugybę scenų, o per daugelį metų jų buvo, nors ir ne tiek daug, kaip manote. Tiesą sakant, tik 90-aisiais prodiuseriai (ir, ach, pats Strummeris) suprato, kad „The Clash“ idealiai tinka kinui. Nuo tada jie puošia ir svetaines, ir teatrus.
Geriausios punk dainos
Redaktoriaus pasirinkimas
50 geriausių visų laikų punk dainų
Prieš tai surinkome 10 „The Clash“ dainų, kurios tikrai sustiprino saujelę puikių (ir išskirtinių) filmų, įskaitant tą, kuris padvigubino berniukų skaičių iki tobulumo. Kadangi mes sutelkiame dėmesį tik į filmus, mes, deja, palikome keletą idealių ir ikoniškų pasirodymų mažame ekrane – nuo „Traukinys veltui“, siūlančio gražią fonetinę metaforą penktajame sezone. Viela į Ar turėčiau pasilikti ar eiti